Metalo korozija - metalą ardantis aplinkos veiksnių procesas. Pagal poveikį skirstoma į:

• Cheminę koroziją (dujų ir neelektrolitų pvz.nafta poveikyje);
• Elektrocheminę koroziją (dėl metalo ir elektrolito (rūgštys, šarmai, druskos, atmosfer. drėgmė, gruntas, jūros vanduo) sąlyčio).

Elektrocheminė korozija gali būti:

• tolygi (visame paviršiuje);
• lokalinė (atskirose paviršiaus vietose).

Dažnai koroziją sukelia metalo paviršiuje atsirandantys mikrogalvaniniai elementai, susidarantys dėl skirtingą elektrocheminį potencialą turinčių metalo fragmentų. Toks mikrogalvaninių elementų susidarymas būdingas ne tik nevienalyčiuose, bet ir vienalyčiuose metaluose. Elektrocheminis nevienalytiškumas atsiranda dėl nevienodu lydinio fazių, dėl skirtingų elektrocheminių potencialų branduolio paviršiuje ir branduolio viduje. Šiuo atveju atsiranda tarpkristalinės korozijos galimybė.

Plienai,atsparūs elektrocheminei korozijai, vadinami korozijai atsparūs arba nerūdijančiais plienais. Plieno atsparumas korozijai pasiekiamas priedų pagalba, kurie plieno paviršiuje sudaro tankią ir tvirtai su plieno pagrindu sujungtą apsauginę dangą, apsaugančią nuo tiesioginio kontakto su aplinka. Tuo pačiu padidėja apsauginės dangos elektrocheminis potencialas plieną supančioje aplinkoje.

Paveislėlyje pavaizduota labiausiai paplitusių AISI 300 ir AISI 400 serijos plieno markių sąlyginis atsparumas korozijai. Kuo didesnis plieno atsparumas agresyviai aplinkai-tuo aukštesnis P.I.  

P.I. indeksas - tiesiogiai proporcingas elektrocheminiam potencialui(mV). Didesnis P.I. atitinka didesnį elektrocheminį potencialą. Didesnis elektrocheminis potencialas - didesnis nerūdijančio plieno markės atsparumas korozijai.